Vaikams apie emocijas
Džiaugiamės, liūdime, pykstame, bijome. Visi jausmai yra normalūs! Pasimokykime juos pažinti ir su jais draugauti.
Kas yra emocijos?
Emocijos (dar sakoma jausmai) yra tai, ką jaučiame viduje, kai kas nors įvyksta. Gavai dovaną: džiaugiesi. Pargriuvai: skauda ir liūdna. Kažkas paėmė tavo žaislą: supyksti.
Emocijos keičiasi net kelis kartus per dieną. Jos mums padeda: parodo, kas mums patinka, ko bijome ir ko mums reikia. Todėl nėra „blogų“ ir „gerų“ emocijų, yra tik skirtingos. Svarbu tai, ką mes darome, kai jas jaučiame.
Kokios būna emocijos?
Pažiūrėkime į veidukus ir pagalvokime, kada mes taip jaučiamės.
Džiaugsmas
Kai gauname dovaną, žaidžiame su draugais ar kažkas pavyksta. Norisi šypsotis ir šokinėti.
Liūdesys
Kai pasiilgstame, ko nors netenkame ar mums skaudu. Kartais norisi verkti, ir tai gerai.
Pyktis
Kai kažkas atrodo neteisinga arba trukdo. Kūnas įkaista, kumščiai susispaudžia. Svarbu nenuskriausti kitų.
Baimė
Kai tamsu, garsu ar nepažįstama. Baimė saugo mus nuo pavojaus, bet kartais ji būna per didelė.
Nuostaba
Kai nutinka kažkas netikėta, pavyzdžiui, staigmena. Nuostaba gali būti džiugi arba šiek tiek baugi.
Pasišlykštėjimas
Kai kas nors nemalonaus kvapo ar išvaizdos. Jis padeda saugotis sugedusio maisto.
Drovumas
Kai tampa nejauku prieš kitus ar pasijuntame sugėdinti. Skruostai nuraudonuoja. Tai nutinka visiems.
Meilė ir švelnumas
Kai mylime šeimą, draugus ar augintinį. Norisi apkabinti, pabūti kartu ir padėti.
Nerimas
Kai bijome, kas bus. Pavyzdžiui, prieš kontrolinį. Pilvas tarsi susisuka, o mintys sukasi.
Nuovargis
Kai kūnas pavargęs ir norisi pailsėti. Kartais dėl nuovargio mes tampame irzlesni.
Ramybė
Kai viskas gerai ir niekur neskubame. Tada lengva kvėpuoti ir mąstyti.
Kodėl emocijų nereikia laikyti savyje?
Įsivaizduok, kad emocija yra balionas. Kai ją slepi, balionas pūsdamas vis didėja. Jis gali tapti toks didelis, kad kada nors „sprogs“: pradėsi rėkti, verkti arba daryti tai, ko nenorėjai.
Kai emociją pasakai arba išreiški, iš baliono išeina oras ir palengvėja. Be to, jei kitas žino, kaip tau, jis gali padėti.
Pasakyk žodžiais
„Man liūdna“, „Aš pykstu“, „Man baisu“. Taip kitas supras tave ir galės padėti.
Nupiešk
Nupiešk, kaip jautiesi: spalvomis, linijomis ar veidukais. Kartais lengviau parodyti nei pasakyti.
Pajudėk
Pabėgiok, pašokinėk, paplok. Judėjimas padeda, kai emocija labai stipri.
Ar visada reikia rodyti emocijas?
Trumpas atsakymas: jausti galima viską, bet rodyti galima protingai.
- ✅ Jausti galime visada. Net jei supykome ar susigėdome, tai normalu.
- 🛑 Daryti galime ne viską. Negalima mušti, spardyti ar žeisti žodžiais, nors ir labai pykstame.
- ⏳ Kartais verta palaukti. Pamokos metu, kai kalba kitas, ar svečiuose galime pasakyti vėliau, kai ramiau.
- 💬 Palaukti nereiškia paslėpti. Vėliau pasakyk žmogui, kuriuo pasitiki: mamai, tėčiui, mokytojui ar draugui.
Emocijų šviesoforas
Kai emocija labai stipri, prisimink šviesoforą:
Sustok
Pajusk, kas vyksta kūne. Nieko nedaryk, kol nesustosi.
Pagalvok
Kelis kartus giliai įkvėpk ir iškvėpk. Paklausk savęs: ką dabar jaučiu?
Pasirink
Pasirink, ką darysi: pasakysi žodžiais, atsitrauksi, paprašysi pagalbos.
Kaip tai atrodo gyvenime?
Galime padėkoti už dėmesį, o namuose pasakyti šeimai, kad ši dovana mums nelabai tiko.
Sustok, išgerk vandens, pakvėpuok. Tada pasakyk: „Man nepatiko, kai…“
Gali nepasakyti visai klasei, bet pasakyk mokytojui ar pertraukos metu draugui.
Džiaugsmą rodyti galima. Tik pažiūrėk, ar draugui šalia nėra liūdna.
Svarbu
- Jei kas nors tave skaudina, gąsdina ar verčia daryti tai, ko nenori, būtinai pasakyk suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Čia nelaukiama tinkamo laiko.
Kaip nusiraminti?
Gėlė ir žvakė
Įsivaizduok gėlę: pauostyk ją per nosį. Tada įsivaizduok žvakę ir lėtai užpūsk per burną. Pakartok 5 kartus.
Vėžlys
Kai labai pykstu, kaip vėžlys įsitraukiu į kiautą: apsikabinu, pakvėpuoju, o paskui išlendu ir sprendžiu.
Skaičiuok
Lėtai suskaičiuok iki dešimties. Per tą laiką emocija kiek nurimsta.
Apkabink
Apkabink mylimą žaislą, augintinį ar žmogų, kuriuo pasitiki. Šiluma padeda nurimti.
Piešk ar spalvink
Spalvinimas atitraukia mintis ir nuramina. Pasirink paveikslėlį ir spalvink lėtai.
Papasakok
Pasakyk suaugusiajam: „Man sunku, noriu pasikalbėti.“ Prašyti pagalbos yra drąsu.
Kaip padėti draugui?
Kitų emocijas galime pastebėti: jei draugas tylus, nusvirusiais pečiais ar nenori žaisti, gali būti, kad jam liūdna. Tada:
- Prieik ir paklausk: „Ar tau viskas gerai?“
- Pasiūlyk pabūti kartu ar pažaisti.
- Išklausyk, nespręsk už jį ir nesijuok.
- Jei draugui labai sunku, pasakyk mokytojui ar kitam suaugusiajam.
Užduotys ir spalvinimas apie emocijas
Atsisiųskite ir atsispausdinkite lapus, kuriuos galima atlikti klasėje ar namuose.
✏️ Užduotėlės
🖍️ Spalvinimas
📚 Dar skaitykime
Mokytojams: pamoka apie emocijas (45 min.)
Pamoka skirta 1-4 klasėms ir vyresnių grupių ikimokyklinukams. Laikas suskaičiuotas klasei iš 24 vaikų. Jei klasė didesnė, dalį atsakymų vaikai pasako poromis (kaimynui).
Tikslai
- Atpažinti ir įvardyti pagrindines emocijas.
- Suprasti, kad visos emocijos yra normalios, bet elgesys gali būti skirtingas.
- Išmokti bent du būdus nusiraminti ir paprašyti pagalbos.
Priemonės
- Atspausdintos emocijų (veidukų) kortelės. Galite naudoti mūsų užduotėles ir mokomuosius plakatus.
- Šviesoforo kortelės: raudona, geltona ir žalia kiekvienam vaikui (arba po vieną grupei).
- Lapas „Emocijų pažinimas: sujunk ir nuspalvink“, pieštukai.
Pamokos eiga ir laikas
| Laikas | Veikla | Kas dalyvauja ir kiek kalba |
|---|---|---|
| 0-5 min. (5 min.) | Emocijų sveikinimasis. Kiekvienas vaikas pakelia kortelę su veidu, kuris rodo, kaip jis jaučiasi šiandien. | Dalyvauja visi 24 vienu metu (apie 1 min.). Du ar trys vaikai pasako, kodėl taip jaučiasi (po ~30 s, iš viso ~2 min.). |
| 5-15 min. (10 min.) | Kokios būna emocijos. Mokytojas parodo 6-8 veidukus (žr. šio puslapio skyrių „Kokios būna emocijos?“), kartu aptariate, kada taip jaučiamės. | Mokytojas ~2 min. Į klausimus „Kada tu taip jautiesi?“ atsako 7 vaikai po ~1 min. Likusiems: „pasakyk kaimynui“ (1 min.). |
| 15-25 min. (10 min.) | Atspėk emociją. Poromis. Vienas pasirenka kortelę ir rodo veidu bei kūnu, kitas spėja. 3 raundai, po 3 min., keičiasi vaidmenimis. | Dirba 12 porų, kalba visi, mokytojas vaikšto ir padeda. Apibendrinimas 1 min. |
| 25-32 min. (7 min.) | Ar visada rodyti? Žalia ar raudona. Mokytojas perskaito 3 situacijas (žr. skyrių „Kaip tai atrodo gyvenime?“) ir po kiekvienos 3 galimus veiksmus (pvz., „sušukti“, „pasakyti žodžiais“, „išeiti atsigerti vandens“). Vaikai pakelia žalią kortelę, jei veiksmas tinka, raudoną, jei netinka, geltoną, jei abejoja. | Kortelę kelia visi (9 balsavimai po ~10 s, ~1,5 min.). Po kiekvienos situacijos 2 vaikai paaiškina (6 vaikai po ~30 s, ~3 min.). |
| 32-40 min. (8 min.) | Mano emocijų užduotis. Individualiai: lape „Emocijų pažinimas: sujunk ir nuspalvink“ vaikai sujungia veidukus su pavadinimais ir nuspalvina. | Dirba visi savarankiškai, mokytojas padeda tiems, kam sunku. |
| 40-45 min. (5 min.) | Ratas ir apibendrinimas. Kiekvienas pasako vieną būdą nusiraminti. Mokytojas primena: jei sunku ar skaudina, kreipiamės į suaugusįjį. | 5 vaikai po ~20 s, o kiti rodo „gėlė ir žvakė“ kvėpavimą kartu (~2 min.). |
| Iš viso 45 min. | Individualiai atsako apie 21 iš 24 vaikų. Kiti dalyvauja poroje, kortelėmis ir užduotyje. |
Jei laiko mažiau (30 min.), praleiskite atspėjimo žaidimą ir sutrumpinkite apibendrinimą. Ikimokyklinukams kiekvienai daliai skirkite po 3-4 min. ir pridėkite spalvinimo.
Klausimai pokalbiui
- Kada paskutinį kartą pajutai džiaugsmą? O kada pyktį?
- Kaip tavo kūnas jaučiasi, kai bijai?
- Kuo skiriasi „jausti“ ir „daryti“, kai pykstame?
- Ką gali pasakyti draugui, kuriam liūdna?
Kaip pritaikyti skirtingiems vaikams
- Mažiesiems: 4 emocijos (džiaugsmas, liūdesys, pyktis, baimė) ir vienas būdas nusiraminti.
- Vyresniems: parašyti, kaip jie nusiramintų konkrečioje situacijoje, ir paaiškinti, kodėl.
- Drovesniems: leiskite pasakyti poroje ar parodyti kortele. Nesispauskite atsakymo.
Jautrumas klasėje
- Susitarkite: niekas nesijuokia iš kito jausmų, o kiekvienas gali pasakyti „praleidžiu“.
- Vaikų istorijos lieka klasėje. Neklauskite asmeninių ar skaudžių šeimos dalykų.
- Jei vaikas parodo stiprų liūdesį, nerimą ar pasakoja, kad jį kas nors skriaudžia, pasikalbėkite su juo vienu ir informuokite mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą.
Vertinimas ir užduotis namams
- Vaikas gali įvardyti bent 4 emocijas ir paaiškinti, kaip nusiraminti.
- Namuose: papasakoti šeimai apie „emocijų šviesoforą“ ir vieną dieną užsirašyti, kokias emocijas jautė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar normalu pykti ar liūdėti?
Taip, visos emocijos yra normalios. Pyktis ir liūdesys nėra blogi jausmai: jie parodo, kad kažkas mums svarbu ar nepatinka. Svarbiausia, ką darome, kai taip jaučiamės.
Ar berniukai gali verkti?
Taip. Verkti gali visi: berniukai ir mergaitės, vaikai ir suaugusieji. Ašaros padeda nusiraminti ir parodo, kad mums liūdna ar sunku.
Ar visas emocijas reikia rodyti?
Jausti galime viską, bet rodyti galime pasirinkti laiką ir būdą. Kartais geriau palaukti ir pasakyti vėliau, kai ramiau. Tačiau emocijų nereikia slėpti ilgam: svarbu kam nors pasakyti, pasikalbėti ar nusiraminti.
Ką daryti, kai labai pykstu?
Sustoti, giliai įkvėpti ir iškvėpti, suskaičiuoti iki dešimties, tada žodžiais pasakyti, kas nepatiko. Daužyti, mušti ar žeisti kitų negalima.
Kaip padėti draugui, kuriam liūdna?
Paklausti, ar viskas gerai, pasiūlyti pabūti kartu ir išklausyti. Jei draugui labai sunku, pasakykite suaugusiajam, pavyzdžiui, mokytojui.
Iliustracijos: Twemoji (CC-BY 4.0), akvarelės efektas sukurtas wew.lt. Tekstas pateiktas informaciniais tikslais ir nepakeičia specialisto konsultacijos.
Nemokami spalvinimo paveiksliukai, užduotėlės, mįslės ir generatoriai vaikams, tėvams bei mokytojams.
Spalvinimas
Užduotėlės
Įrankiai ir žaidimai
