Japonijos karys Samurajus spalvinti

Samurajus (jap. 「侍」 samurai) buvo Japonijos feodalinio laikotarpio (XII–XIX a.) karys, priklausantis privilegijuotam kariniam luomui, ištikimas savo valdovui (daimio ar šiogūnui) ir vadovaujasi bušido elgesio kodeksu. Samurajai siekdavo dvasinio ir fizinio tobulėjimo, karo tarnybą laikė vieninteliu deramu užsiėmimu, o jų privilegijos apėmė teisę nešioti du kardus ir vadovaujantis bušido reikalavimais, turėdavo atsispirti mirties baimei.