Black Friday: Pirmas mėnuo nemokamai

Gyvūnai Šventės Animaciniai herojai Transportas Mistinės būtybės Daržovės Gamta / Peizažai Vaisiai Maistas & Gėrimai Augalai Paukščiai Architektūra Žmonės Uogos Visi paveikslėliai

Pamokų planai Vaikams apie… Emocijos Draugystė Saugumas Saugus eismas Lietuva Čiurlionis Velykos Ruduo Atliekų rūšiavimas Europa Europos kalbų diena Medžiai

Mįslės

Visos užduotėlės Matematika Lietuvių kalba Rašymo pratimai Geografija Surask skirtumus Lavinamosios kortelės AI spalvinimas Matematikos generatorius Trūkstamų raidžių generatorius Skaičių palyginimo generatorius Diplomų ir padėkų generatorius Rašymo generatorius

Referatai

Karpiniai Kalendoriai Plakatai Kolekcijos Žymos Populiariausi Naujausi Rekomenduok ir uždirbk

Prisijungti

← Visos temos „Vaikams apie…“

Vaikams apie Sausio 13-ąją

Sausio 13-ąją Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena. Šis puslapis paprastai ir atsargiai pasakoja, ką žmonės padarė 1991 metais, kad apgintų Lietuvos laisvę, ir kaip juos prisimename.

Kas yra Sausio 13-oji?

Sausio 13-ąją prisimename 1991 metų naktį, kai Vilniuje sovietų kariuomenė bandė užimti svarbius pastatus, tarp jų televizijos bokštą, kad Lietuva nebegalėtų kalbėti ir spręsti savo likimo. Žmonės susirinko juos ginti. Be ginklų ir su daina. Šį įvykį prisimename kaip Laisvės gynėjų dieną.

Svarbiausia: tą naktį žuvo 14 žmonių, o daugiau nei tūkstantis buvo sužeisti. Mes juos prisimename ir dėkojame už drąsą.

Kas buvo prieš tai?

1990 metų kovo 11 dieną Lietuva paskelbė, kad vėl yra nepriklausoma šalis. Bet Sovietų Sąjunga su tuo nesutiko ir norėjo, kad Lietuva liktų jos dalimi. Daugiau skaitykite puslapyje Vaikams apie Kovo 11-ąją.

Ką darė žmonės?

Susirinko kartu

Tūkstančiai žmonių, vyrų, moterų ir jaunimo, rinkosi prie Aukščiausiosios Tarybos (dabartinio Seimo) rūmų ir prie televizijos bokšto.

Dainavo

Žmonės giedojo ir dainavo, kad palaikytų vieni kitus ir parodytų, kad nebijo.

Buvo drąsūs

Jie neturėjo ginklų. Jie gynė savo šalies laisvę kūnais, balsais ir sąžine.

Budėjo dieną ir naktį

Vieni keitė kitus, kad pastatai būtų saugomi.

Pagalvok: kaip manai, ką jautė tie žmonės? Ar jautėsi vieni, ar kartu?

Kaip prisimename?

Neužmirštuolė

Tai Sausio 13-osios atminimo gėlė. Maži mėlyni žiedeliai primena, kad Laisvės gynėjų nepamirštame.

Žvakės

Sausio 13-ąją žmonės uždega žvakes prie langų, kapų ir atminimo vietų.

Vėliavos

Iškeliamos vėliavos, kai kur su gedulo kaspinu.

Kapai ir paminklai

Žuvusiųjų atminimas pagerbiamas kapinėse (daug jų palaidota Antakalnio kapinėse Vilniuje) ir prie televizijos bokšto.

Pamokos ir tyla

Mokyklose vyksta pamokos ir tylos minutė, o vaikai gali parašyti padėkos žodžių.

Ką jaučiame, kai apie tai kalbame?

Apie šias žinias gali būti skaudu girdėti. Gali būti liūdna, kad žuvo žmonės. Gali būti baisu ar neramu. Gali būti ir dėkinga, kad Lietuva yra laisva. Visi jausmai yra normalūs.

Papasakok suaugusiajam, ką jauti.
Paklausk, ko nesupranti.
Nupiešk ar parašyk, ką jauti.
Jei neramu, paprašyk apsikabinimo ar pasivaikščiojimo.

Neprivalai kalbėti, jei nenori.
Nesijuok ir nesišaipyk apie šį įvykį.
Nežiūrėk bauginančių vaizdų be suaugusiojo.
Nelaikyk nerimo savyje, jei jis neapleidžia: pasakyk suaugusiajam.

Daugiau apie jausmus skaitykite puslapyje Vaikams apie emocijas. Jei labai sunku, vaikas gali nemokamai paskambinti Vaikų linijai 116 111.

Žinok

Vilniaus televizijos bokštas yra apie 326 metrų aukščio. Jis pastatytas 1974-1980 metais.
Šią dieną vadiname Laisvės gynėjų diena, o jos simbolis yra neužmirštuolė.
Po šių įvykių Lietuvos žmonės dar labiau norėjo laisvės, o 1991 m. vasario 11 d. pirmoji Lietuvą pripažino Islandija.
Prie televizijos bokšto yra atminimo vieta, kurioje pagerbiami žuvusieji.

Ką galime padaryti kartu?

🕯️ Uždekime žvakę saugioje vietoje kartu su suaugusiuoju.
✉️ Parašykime padėkos žodžius Laisvės gynėjams.
💙 Nupieškime neužmirštuolę, Sausio 13-osios atminimo gėlę, ar Lietuvos vėliavą ir širdį.
🤫 Pamąstykime tyloje minutę ir pagalvokime, už ką esame dėkingi.

📚 Dar skaitykime

✏️ Užduotėlės

🎨 Spalvinimas

Mokytojams: pamoka apie Sausio 13-ąją (45 min.)

Pamoka skirta ikimokyklinukams ir 1-4 klasėms. Laikas suskaičiuotas klasei iš 24 vaikų (12 porų arba 6 grupės po 4).

Tikslai

Žinoti, kad Sausio 13-ąją prisimename Laisvės gynėjus ir žuvusiuosius.
Papasakoti paprastai, ką žmonės darė tą naktį ir kodėl tai svarbu.
Mokėti pasakyti, ką jaučiame, kai kalbame apie skaudžius įvykius, ir kam galime pasipasakoti.

Priemonės

Žvakė su stikliniu indu (arba elektroninė žvakė), vėliava.
Lapai, flomasteriai ar kreidelės padėkos atvirukams.
Spalvinimo ar užduoties lapas: Sausio 13-oji.

Pamokos eiga ir laikas

Laikas	Veikla	Kas dalyvauja ir kiek kalba
0-5 min. (5 min.)	Įžanga. Klasė susėda į ratą, uždega elektroninę žvakę. Mokytojas paaiškina, kad kalbėsime apie svarbią dieną ir kad galima bet kada paprašyti pertraukos.	Mokytojas ~4 min. Klausimą „Kas yra laisvė?“ atsako 3 vaikai po ~20 s (1 min.).
5-15 min. (10 min.)	Kas įvyko. Mokytojas paprastai pasakoja: Kovo 11-oji, 1991 m. sausio 13-oji, žmonės prie bokšto ir Seimo, 14 žuvusiųjų. Be bauginančių detalių.	Mokytojas ~8 min. Vaikai užduoda 3 klausimus (~2 min.).
15-25 min. (10 min.)	Mano jausmai. Vaikai poromis pasako vienas kitam vieną jausmą ir kodėl. Tada nupiešia jį ar užrašo vienu žodžiu.	Dirba 12 porų (5 min.). Pasidalija 5 vaikai po ~20 s (~2 min.). Piešia visi 24 (3 min.).
25-35 min. (10 min.)	Padėkos žodžiai. Kiekvienas parašo ar nupiešia padėkos atviruką Laisvės gynėjams.	Dirba visi 24 (8 min.). Perskaito 4 vaikai po ~30 s (2 min.).
35-41 min. (6 min.)	Kaip prisimename. Kartu aptariame, ką darome sausio 13-ąją: žvakės, vėliava, tyla.	Mokytojas ~2 min. Atsako 5 vaikai po ~30 s (2,5 min.). Likęs laikas pereiti prie tylos (~1,5 min.).
41-45 min. (4 min.)	Tylos minutė ir apibendrinimas. Minutė tylos, paskui ratu žodis „ačiū“.	Tyla ~1 min. Pasisako 5 vaikai po ~10 s (~1 min.). Mokytojas ~2 min.
Iš viso 45 min.		Prieš visą klasę pagal planą kalbama apie 25 kartus, todėl vaikams reikėtų keisti kalbančiuosius. Poroje ar grupėje kalba visi 24.

Jei laiko mažiau (30 min.), sutrumpinkite „Mano jausmai“ ir atviruką atlikite namuose.

Klausimai pokalbiui

Kodėl žmonės susirinko prie televizijos bokšto ir Seimo?
Ką jautė tie žmonės? Ką jauti tu?
Kodėl svarbu prisiminti ir padėkoti?
Kaip galime būti drąsūs ir geri savo kasdienybėje?

Kaip pritaikyti skirtingiems vaikams

Mažiesiems: piešti taikos paveikslą ir pasakyti vieną žodį „ačiū“.
Vyresniems: paklausti artimųjų, ką jie prisimena apie tą laiką, ir papasakoti klasei.
Greitesniems: parašyti trumpą atvirlaiškį Laisvės gynėjui.

Saugumas

Jautri tema. Pasakokite ramiai ir be bauginančių detalių. Neminėkite smurto vaizdų. Svarbu, ką žmonės darė ir ką jaučiame.
Iš anksto pasakykite vaikams, kad galima bet kada paprašyti pertraukos, ir pasiūlykite saugią vietą kampelyje.
Atsižvelkite į šeimų patirtis (kai kurių artimieji tuo metu buvo Vilniuje). Jei vaikas labai susijaudina, pakalbėkite individualiai ir informuokite mokyklos specialistus.
Žvakės tik elektroninės arba saugiai uždegtos stikliniame inde, prižiūrint suaugusiajam.

Vertinimas ir užduotis namams

Vaikas gali paprastais žodžiais pasakyti, kas yra Laisvės gynėjų diena ir kaip ją prisimename.
Namuose: kartu su šeima uždegti žvakę ar parašyti padėkos žodžius, pasikalbėti, ką jie prisimena.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra Sausio 13-oji?

Tai 1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje, kai sovietų kariuomenė bandė užimti Televizijos bokštą ir kitus pastatus. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei tūkstantis buvo sužeisti. Ši diena minima kaip Laisvės gynėjų diena.

Kaip papasakoti apie Sausio 13-ąją mažam vaikui?

Kalbėkite paprastai ir ramiai: kad žmonės drąsiai gynė laisvę be ginklų, kai kurie žuvo, ir mes juos prisimename. Venkite bauginančių detalių, leiskite užduoti klausimų ir pasakyti, ką jaučia.

Kodėl uždegame žvakes Sausio 13-ąją?

Žvakė yra atminimo ir pagarbos ženklas. Ji primena žuvusiuosius ir parodo, kad jų nepamiršome.

Kuo Sausio 13-oji skiriasi nuo Kovo 11-osios?

Kovo 11-ąją (1990 m.) Lietuva paskelbė, kad atkuria nepriklausomybę. Sausio 13-ąją (1991 m.) žmonės gynė šią nepriklausomybę nuo bandymo ją sunaikinti.

Ką daryti, jei vaikas išsigando ar nerimauja po tokio pokalbio?

Išklausykite, patvirtinkite jo jausmus ir ramiai paaiškinkite, kad dabar jis saugus. Pasiūlykite apsikabinti, nupiešti jausmą ar pasivaikščioti. Jei nerimas nepraeina, kreipkitės į mokyklos specialistus ar šeimos gydytoją.